- slapikas
- 1 slapìkas sm. (2) 1. Pns, Rtn, Lš, Grv, Dg žr. 1 slapukas 1: Višta išperėjo slapìkų Dkš. Slapikùčiai labai slapstosi, bijosi žmogaus Krsn. Slapikė̃lis NdŽ. Šitie vištukai slapìkai Mrj. ^ Stovi kap slapikùčiai, kap prasvogę Lp. 2. kartelė prispausti stogo šiaudams, lota, klostis: Slapìkas primyga šiaudus, ir jo neregėt – jį pririša vytele Dv.
Dictionary of the Lithuanian Language.